- kolieka
- ×koliekà (l. kaleka) scom. (2) OZ24; M luošys: Sirata, kolieka MP120. Koksai kolieka, alba ubagas BPII194. O tas karalius buvo intaisęs tokią špitolę, kad kur tik rasdavos koks kolieka, tai vis, būdavo, paima in tą špitolę BsPIV147.
Dictionary of the Lithuanian Language.